siltnamiaisiltnamiai

Šiltnamių iš naudotų plastiko vamzdžių ar atliekamų medžio tašų dar galima pamatyti atokesniuose kaimuose ar sodininkų bendrijose. Tie, kurie rūpinasi savo kiemo estetiniu vaizdu, ieško grakščių formų ir šiuolaikiškų medžiagų šiltnamių. Šiltnamiai tampa ne tik praktiškumo, bet ir savotišku estetiniu sodybos akcentu. Planuojantiems įsigyti šiltnamį, verta paskubėti.  Žiemos sezono metu kainos kur kas mažesnės, o pasirinkimo galimybės ganėtinai plačios.

Šiltnamiai yra kone kiekviename daržovių augintojo darže.  Pavasarį jame anksčiau uždera ridikėliai, salotos, einame pasiskinti svogūnų laiškų, o vasarą tiesiame ranką raustančio pomidoro ar traškaus agurkėlio link. Pasibaigus vegetacijai, šiltnamio dirva nuskursta, atsiranda ligų sukėlėjų ir kenkėjų.

Paprasčiausias, bet daug laiko atimantis dirvos atgaivinimo būdas(šiltnamiai) – jos pakeitimas. Rudenį, nuėmę derlių, kruopščiai surinkite augalų liekanas ir jas sunaikinkite. Jei vegetacijos metu ant augalų pastebėjote kokios nors ligos požymius, nerizikuokite – sudeginkite. Nuplaukite stiklus, rėmus žaliuoju muilu ir atsidėkite rimtam darbui. Nukaskite 20–25 cm sluoksnį ir išgabenkite „nuodingą“ žemę iš šiltnamio. Ją sukraukite į komposto dėžę, sluoksniuodami su mėšlu. Jei dirva rūgšti, įmaišykite kalkių (4 kg / 1 m3). Ir mažiausiai dvejiems metams ją pamirškite. Praėjus šiam laikotarpiui, ją vėl galėsite naudoti.

Nusibraukę nuo kaktos prakaito lašus apsidairykite – kažko lyg ir trūksta... Taigi kur augs Jūsų augalai pavasarį? Nenuleiskite rankų – jūs tikrai pajėgsite sukurti šiltnamiai naują derlingą ir šiltą dirvą. Šviežias mėšlas. Jo prireiks pavasarį. Tai svarbus maistingųjų medžiagų ir šilumos šaltinis. Tačiau be augalinės kilmės atliekų jis skleis mažai šilumos ir labai ilgai nesuirs. Patariama jį maišyti su šiaudais, lapais, pjuvenomis. Saulės spinduliai ir keletas kibirų karšto vandens dar labiau paspartins puvimo procesus. Organinės atliekos. Jos įterpiamos rudenį, turi daug maistingųjų medžiagų ir padeda greičiau perdegti mėšlui. Tinka šiaudai, nupjauta žolė, vaisių ir daržovių lupenos, sugrėbti lapai. Pjuvenos. Viena dalis įterpiama rudenį, kita – pavasarį. Pjuvenomis praturtintas dirvožemis tampa puresnis, geriau sugeria drėgmę. Be to, pagerėja oro cirkuliacija, nesusidaro plutelė. Kuo daugiau mėšlo – tuo daugiau reiks pjuvenų. Geriau tinka senesnės, pagulėjusios krūvoje metus kitus. Kalkės. Įterpiamos rudenį. Jos sumažina dirvos rūgštingumą, kuris padidėja dėl lapų ir pjuvenų. Daržo arba kompostinė žemė. Jos reikės pavasarį. Pelenai. Pavasarį išbarstomi dirvos paviršiuje. Kompleksinės mineralinės trąšos. Įterpiamos pavasarį. Darbai rudenį. Nuklokite šiltnamio pagrindą šiaudais. Iškratykite nušienautą vejos žolę, sugrėbtus lapus. Užpilkite kalkių ir pjuvenų.

Kokie turi būti šiuolaikiški šiltnamiai? Ar jį sunku prižiūrėti? Kokį šiltnamį įsirengti? Į ką atkreipti dėmesį? Ar iš viso verta turėti šiltnamį, kai prekybos centrai lūžta nuo prekių gausos?

Į pastarąjį klausimą atsakyti visai nesudėtinga. Paprasta pastebėti, kad vaisių ir daržovių kainos parduotuvėse didėja jau nebe kas mėnesį, o kas savaitę... Be to, neretai pasitaiko, jog pigesnės prekės dažniausiai yra mažiau kokybiškos, neaiškios jų auginimo bei laikymo sąlygos. Sutaupyti ir išsiauginti ekologiškų daržovių padės būtent šiltnamiai. Didėjant sveikos gyvensenos šalininkų ir natūralių produktų gerbėjų ratui, įsirengti šiltnamį tampa būtinybe.

Taip pat šiltnamiai privalo būti ekonomiški, garantuoti mažiausias augalų priežiūros sąlygas. Šiuolaikiškas šiltnamis turi derėti prie kiemo ar sodo aplinkos, būti patrauklus ir estetiškas.

“Pirmąją lašelinę laistymo sistemą įsigijome 2011 m. pavasarį  dengtam plėvele šiltnamiui 3x7 m, kurį iki tol laistėme laistytuvais. Šioks toks palengvinimas buvo 3,5 m aukštyje iškelta 3 m³ tūrio plieninė talpa, kurią siurblio pagalba pripildome lietaus vandeniu (surenkamas šulinyje nuo namo stogo) arba iš tvenkinio. Nuo iškeltos vandens talpos vamzdį nutiesėme iki šiltnamio, todėl buvo patogu prisipilti laistytuvus, o įsigijus lašelinę laistymo sistemą buvo patogu ją prijungti. Lašelinė laistymo sistema mums labai patiko, nes ją galima priskirti prietaisų kategorijai: „sumontavau, įjungiau ir užmiršau“. Sistema yra nereikli, t.y. kad viskas patikimai veiktų tereikia kokybiškos baterijos ir pakankamai švaraus vandens. Kam labai rūpi gamtosauga gali naudoti įkraunamas baterijas, o sistemos vandens filtras yra stebėtinai paprastos konstrukcijos ir lengvai plaunamas. 2011 m rudenį šalia plėvelinio šiltnamio pastatėme mažesnį šiltnamį iš aliuminio rėmų ir plastiko lakštų (2,5x6 m pagamintas Lietuvoje) ir įsigijome antrą lašelinio laistymo sistemą šiam šiltnamiui. Taip pat įsigijome automatinius šiltnamio stoglangių atidarytuvus (atidaro stoglangį priklausomai nuo temperatūros, veikimo principas – skysčio plėtimasis ir susitraukimas). Taigi pastarojo šiltnamio laistymas ir vėdinimas (termoreguliacija) bus visiškai automatizuoti, o priežiūra optimizuota uždengus žemę juoda agroplėvele (neleidžia augti piktžolėms ir sumažina vandens garavimą, todėl šiltnamyje yra sausiau). Bus labai smalsu ateinančio 2012 m. sezono metu stebėti kaip pasiteisins minėta šiltnamio „automatizacija“. Tikimės, kad tokiam šiltnamiui reikės ženkliai mažiau priežiūros, o pomidorai augs sveikesni, t.y. mažiau pažeidžiami ligų sukėlėjų grybelių, lyginant su įprastu plėveliniu šiltnamiu. Tokie automatizuoti šiltnamiai labai tinka užsiėmusiam žmogui, kurs nori taupydamas laiką bei darbo sąnaudas užsiauginti sau ekologiškų daržovių.

ES reglamentai šalies šiltnamių sektoriui draudžia bet kokią valstybės paramą, o brangstantys energetikos ištekliai iš rinkos baigia išstumti pačius ištvermingiausius daržovių augintojus.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, šiltnamiai - energetikos ištekliai sudaro apie 60 proc. produkcijos savikainos, tad dėl pernelyg didelių sąnaudų gamybai nelieka lėšų jos plėtrai. Be dotacijų, su gerokai padidintu PVM ir dar finansinį smūgį gavę nuo Europoje sukelto E.coli bakterijos sąmyšio, šildomi šiltnamiai tapo beverčiu partneriu stambiesiems prekybos tinklams ir nelygiaverčiu analogiškai lenkiškai produkcijai. Todėl šiemet ankstyvosios daržovės pradedamos auginti daug vėliau ir ne visuose šildomuose šiltnamiuose.

Iki 2007 m. valstybė kompensuodavo trečdalį energetikos sąnaudų, vėliau subsidijos buvo nutrauktos – uždraudė ES reglamentai. Daržovių augintojai ilgai laukė žadėtojo lengvatinio PVM, tačiau krizės metais jis tik padidėjo.
„ŪP“ kalbinti šiltnamių įmonių vadovai teigė nesuprantą, kodėl remiami ne visi žemės ūkio produkcijos gamintojai. Daugelis ūkių sustiprėjo, tapo konkurencingi ne tik vidaus, bet ir ES rinkoje, bet šiltnamiai palikti likimo valiai. „Kitų kultūrų augintojai gauna pigesnio žymėtojo dyzelino, o šiltnamių naudojamai energijai kompensacijų nėra. Tokios gamybos sąlygos mus baigia sužlugdyti ir kas gali paneigti, kad vėliau neatsiras puikių verslo sąlygų užsienio investuotojams“? – neslėpė nusivylimo šiltnamių įmonių kooperatyvo „Agrolit“ bei UAB „Kauno šiltadaržiai“ direktorius Vilius Jundulas.
Ne kartą Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) prezidentas Antanas Šležas teigė, jog vartotojai pirmiausia turėtų pirkti lietuviškas, o ne įvežtines ankstyvąsias daržoves.
„Buvo sudaryta ne viena darbo grupė valdininkams įrodyti, jog šiltnamiai privalo turėti finansinė parama. Tačiau atsakymai vis neigiami. Šiltnamių vadovai, suskaičiavę pernykštes pajamas ir išlaidas, puolė į neviltį: kam dirbti, jeigu viskas vieni nuostoliai, – su nuoskauda atsidūsta asociacijos vadovas. – Liksime be šiltnamiuose auginamų daržovių ne todėl, kad nemokame ar tingime dirbti, o todėl, kad neįmanoma išgyventi.“
Pasak A. Šležo, situaciją žino ir žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, todėl eilinį kartą Vyriausybei rengiamas projektas, kaip pagelbėti. Paskaičiuota, kad pakaktų bent 3 mln. Lt kasmet šilumos išlaidoms iš dalies padengti. Tam pritaria ir ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
„Šis sektorius Europoje remiamas pagal atskiras kiekvienos valstybės nuostatas, mes mažiausiai penktą kartą atitinkamoms institucijoms mėginame įrodyti, kad valstybei šiltnamiai bei jų produkcija būtina. Projekte siūlysime lengvatas energetikai, tik tuomet šiltnamiai dirbs pelningai. Suprantama, parengtas projektas keliaus per daugelį institucijų, nes buvo pasisakiusiųjų prieš. Gaila, kad ne tik bendrosios ES nuostatos neleidžia tvarkytis, kaip norėtųsi“, - teigia R. Krasuckis.